Jaunystė yra proto būsena. Tai būsena jaustis jauniems. Tai ne laikotarpis, kai mes sveiki ir žvalūs. Tai valios stiprumas ir vaizduotės kokybė. Tai jausmų stiprumas.
Jaunystė yra vyraujanti drąsa aplenkianti drovumą, nuotykių troškimas paliekantis lengvą gyvenimą. Tai dažnausiai pasireiškia žmonėms virš penkiasdešimt nei palyginus su dvidešimtmečiais.
Niekas pasensta sulaukęs atitinkamo amžiaus. Žmonės pasensta tada, kai jie apleidžia savo idealus.
Metai gali palikti raukšles veide, tačiau yra liūdniau kai stoka entuziasmo palieka raukšles sieloje. Perdėtas rūpinimasis, abejonės, nepasitikėjimas, baimė ir neviltis verčia nulenkti galvą ir paversti klestinčią sielą atgal į dulkes.
Nesvarbu kiek tau metų. Ar tau būtų septyniasdešimt ar šešiolika, kiekvienas iš mūsų turime širdyje meilę stebuklams. Tai gėrėjimasis žvaigždėmis, bebaimis laukimas naujų iššūkių ir įvykių, nepasotinamas vaikiškas apetitas viskam kas bus nauja ir ateis, ir gyvenimo džiaugsmas.
Jūs esate jauni kol tikite, pasitikite savimi ir neprarandate vilties. Jūs esate seni kai dvejojate, bijote, ar nepasitikite savimi ir prarandate viltį.
Jūsų širdies centre yra vieta, kuri jaučia ir gauna grožio, vilties, džiaugsmo, drąsos, ir žemės galios signalus ir žinias.
Kai jūsų širdis nebepriima signalų ir yra padengta pesimizmo sniegu ir cinizmo ledu, tada jūs tampate seni.