Former WEF Global Leader for Tomorrow turned whistle-blower, economist Prof. Richard Werner, explains how—according to his sources—CBDCs will ultimately be held on microchips implanted under the skin, and Universal Basic Income will be used to bribe people into accepting this gross violation of their freedom, privacy and bodily autonomy.
Vertimas
Buvęs WEF pasaulinio rytojaus lyderis, tapęs kėslų atskleidėju, ekonomistas prof. Richardas Werneris, paaiškina, kaip, anot jo šaltinių, CBDC galiausiai bus laikomos mikroschemose, implantuotose po oda, o universaliosios bazinės pajamos bus naudojamos siekiant papirkti žmones, kad jie tai priimtų. šiurkštus jų laisvės, privatumo ir kūno savarankiškumo pažeidimas.
Šaltinis
Youtube šaltinis
Vertingi supratimui komentarai
This is the most important subject to cover, to do a deep dive in to the consequences, to make people understand they will lose all their liberties and rights if they fall for this evil agenda. This is the main driver for all deliberately constructed or staged crises we’ve seen since the collapse of the final international financial system in September 2019. I’ve been trying to make this clear to the audience for almost 2 years, but for many of them it doesn’t seem to sink in. So, I would really like to encourage the new media to create awareness and come up with solutions.
Vertimas
Tai yra svarbiausia tema, kurią reikia aptarti, giliai pasinerti į pasekmes, kad žmonės suprastų, kad jie praras visas savo laisves ir teises, jei imsis šios piktos darbotvarkės. Tai yra pagrindinis visų sąmoningai sukonstruotų ar inscenizuotų krizių, kurias matėme po galutinės tarptautinės finansų sistemos žlugimo 2019 m. rugsėjo mėn., variklis. Beveik 2 metus stengiausi tai paaiškinti auditorijai, tačiau daugelį neatrodo, kad jie paskęstų. Taigi, aš tikrai norėčiau paskatinti naująją žiniasklaidą ugdyti sąmoningumą ir ieškoti sprendimų.
John Titus explained this planned takeo ver by the BIS very clearly.
Carstens Agustin said it himself – the BIS wants ONE circle of money instead of two.
The old two circuits were: Customers – Banks and Banks-Central Bank. This hinders the Central Bank to totally control every purchase the customers perform. Once the Central Banks have taken over the business of the small banks, they are able to control the customers, freeze the accounts without accountability (some invented misbehaviour will suffice), set the worth of the money at whim (!) and deduct fees and taxes as they wish.
Ponas Agustin Carstens tiesiai šviesiai pasakė kam reikalingi skaitmeniniai pinigai: totaliai kontrolei.
Vertimas
Johnas Titus labai aiškiai paaiškino šį planuojamą BIS perėmimą.
Carstenas Agustinas pats pasakė – BIS nori VIENO pinigų rato, o ne dviejų.
Senosios dvi grandinės buvo: klientai – bankai ir bankai – centrinis bankas. Tai trukdo Centriniam bankui visiškai kontroliuoti kiekvieną klientų pirkinį. Centriniai bankai, perėmę mažųjų bankų veiklą, gali kontroliuoti klientus, užšaldyti sąskaitas be atskaitomybės (užteks kažkokio sugalvoto netinkamo elgesio), nustatyti pinigų vertę pagal užgaidą (!) ir išskaičiuoti mokesčius ir mokesčius kaip nori.
Vytauto Sinicos komentaras grynųjų pinigų atžvilgiu
·
Grynieji turi likti
Nežinau, kodėl reikia įrodinėti kai kuriuos akivaizdžius dalykus, bet reikia. Europos Sąjungoje vis daugiau diskusijų apie grynųjų atsisakymą, nes jie neva sudaro sąlygas šesėliui ir korupcijai. Sudaro. Žinot, kas dar sudaro tas sąlygas? Žmogaus laisva valia rinktis daryti gera ir bloga.
Kur lenkiu? Visa grynųjų atsisakymo politika, dangstoma skaidrumo siekiu, remiasi ta pačia logika, kaip ir vaikų atiminėjimo politika. Ji laiko visus gyventojus potencialiais nusikaltėliais ir visiems sukuria nepatogesnes ar net prigimčiai prieštaraujančias gyvenimo sąlygas, kad tik sumažintų grėsmę, kad žmonės nusikals. Pamenate, kaip visiems reikėjo „išmokti“ auklėti vaikus, nes narkomanas patėvis įmetė sugyventinės vaiką į šulinį? Čia tas pats. Niekas nesiginčija, kad yra korupcijos problema. Bet ją spręsti, visiems nekaltiems keičiant gyvenimo sąlygas, yra didesnė žala nei nauda.
Ir tuo jokia prasme nesakau, kad nereikia bausti už nusikaltimus ar jų stabdyti. Reikia. Bet Matuko reformos ar grynųjų atsisakymo logika yra radikaliai priešinga tradiciniam suvokimui, kai egzistuoja bausmės, neteisėta veikla ir valstybės bei šeimos ugdymas tos neteisėtos veiklos vengti. Viskas keičiasi iš esmės, kai visa visuomenė turi gyventi kiek kitaip, kad mažam procentui nusikalstančių būtų sunkiau nusikalsti.
Kokia ta grynųjų atsisakymo žala? Štai Rūta Mikelkevičiūtė rašo apie akivaizdžiausią iš jų – tampame priklausomi. Neturi grynųjų arba jie išvis nebecirkuliuoja, ir nebe nuo tavęs priklauso, ar galėsi momentu x naudotis savo pinigais.
Bet priklausomybė dar didesnė. Nuosekliai įstatymais judama prie to, kad gyventojai kuo labiau priklausytų nuo bankų paslaugų, ko esminė išraiška yra pareiga gauti pajamas į banko sąskaitą. Tačiau tuo pačiu metu nėra jokių reikalavimų bankams užtikrinti savo paslaugas. Jie gali atsisakyti jas teikti dėl politizuotų priežasčių, kaip atsitiko ne vienam viešam asmeniui, jie gali stabdyti pervedimus, jie gali nuolatos branginti paslaugas (ką ir daro). Rinkoje normalu, kad kainos keičiasi iki to, kiek sutinka mokėti vartotojai. Bet jeigu paslaugą pirkti privaloma (o bankų paslaugomis naudotis privaloma!), tai nebėra rinka. Jeigu valstybė radikaliai kišasi, paversdama paslaugą privaloma, ji turi ir radikaliai kištis, užtikrindama jos tiekimą mažiausiais kaštais. Tas pats galioja ir yra, rodos, net lengviau suprantama, kalbant apie dalykus, kurie objektyviai būtini. Kaip elektra.
Bet yra ir kitas aspektas. Kontrolė. Visiška priklausomybė nuo elektroninių atsiskaitymų reiškia ir visišką jūsų išlaidų ir vartojimo įpročių sekimą. Tūlas lietuvis, pastebėjau, privatumo nevertina, ir gali net paklausti, kam jis man, jei nieko blogo nedarau. Betgi laisvam žmogui privatumas vertybė savaime, nes ne viską norime ir ne viską priklauso atskleisti kitiems. Net kai tai teisėta ir teisinga.
Maža sekti, ką vartojate, visiškai skaitmenizavus pinigus, nelieka jokių kliūčių, spręsti, ką jums vartoti.
Technologijas su finansine kontrole sujungiančios šalys tuo klausimu nuėjo labai toli. Štai Kinijoje socialiniai kreditai (valdžios balai už jos pageidaujamą elgesį) lemia, ką ir iš ko galite pirkti, kur ir kuo keliauti, kokias ir kam paskolas imti ir t.t. Centrinių bankų skaitmeninės valiutos tam tobulai tinka. Jos nėra tik sąskaita banke, nes jas galima programuoti, priskirianti panaudojimo sąlygas. Sąlygas, kam, iš ko ir už kiek galima leisti tokius pinigus. Pavyzdžiui, už 500 skaitmeninių eurų, bet tik mažai kaloringai produkcijai ir tik iš žalumo / tvarumo sertifikatą turinčių tiekėjų. Šoninės ar jautienos pirkti negalima, nes valstybė ir tokio vartojimo neskatina, o ir gyvulininkystė netvaru. Žodžiu, kaip kuponai, ne pinigai. Nes tikrus pinigus vartoji kaip nori.
Aišku, skeptikui tai skamba kaip fantazija, bet viskas taip skamba, kol neatsitinka. Kinijoje jau atsitiko, Europos Sąjungoje jau numatyta. Žinoma, visos kalbos apie skaitmeninio euro įvedimą apsiriboja jo įvedimu, bet ne programavimu konkrečiam panaudojimui. Tačiau visi, kartojantys, kad taip nebus, neneigia, kad tai iš principo įmanoma. Nes meluotų. Nes įmanoma. Ir visa žmonijos istorija moko, kad kontrolės pagunda jokiai valdžiai ne per maža.
Todėl kas prasideda nuo tariamos kovos su korupcija, kai išdrįsti žiūrėti į visumą ir logines tendencijų išvadas, baigiasi valdžios kišimusi, ko ir kiek vartoti už savo „pinigus“. Grynųjų atsisakymas yra tik pirmas žingsnis šiame kelyje, bet ir jo žengti jokiu būdu negalima. O ES institucijose būtina kovoti prieš ECB skaitmeninio euro įvedimą. Nereikia ir sakyti, Nacionalinis susivienijimas atstovautų šią poziciją.