Ką kiškis gali daryti Europos Sąjungoje? Nebūti kiškiu ir slėptis nuo meškos ar vilko, bet pasimatuoti primirštą rūbą, kurį iš istorijos spintos ištraukia G.Beresnevičius Imperijos Daryme
Prieš dvidešimt metų parašytas tekstas prieš stojant į Europos Sąjungą yra aktualus kaip niekad. Kodėl? Dauguma žmonių blaškosi kaip vištos nukirstomis galvomis, eikvodami savo energiją bereikalingiems ginčams, ieškodami kaltų kodėl jiems nesiseka ir net nemėgindami pagalvoti o kodėl viskas vyksta taip, o ne kitaip.
Lengviausia ieškoti kaltų, nes taip atitolinama akistata su savimi, su tuo balsu kuris jei žmogus nėra pavirtęs į totalų zombį, laikas nuo laiko šnibžteli į ausį kad čia kažkas ne taip, kad reikia kažką daryti, nes viskas ritasi kūliais, neklausiant mūsų nuomonės tik primetant iš viršaus, kad reikia taip o ne kitaip tą ir tą daryt. O kodėl?
Kažkada anksčiau buvo kaltinama tarybinių respublikų sąjunga, dabar Europos respublikų Sąjunga visomis esamomis ir nebūtomis nuodėmėmis.
Visur ir visada visko yra. Prievartos, idiotiškų įstatymų, žmogaus teisių pažeidinėjimo rasite visose šalyse. Niekur nėra tos pažadėtos žemės, kad ir toje žydų dabartinėje tėvynėje.
G. Beresnevičius savo veikale Imperijos Darymas aiškiai parodo kad lietuviai neturi vilktis uodegoje, kankintis dėl visokių jiems primetamų kaltinimų, būti prispaustiems gailėjimosi dėl buvusios šlovingos praeities ar buvusio gero gyvenimo, kaip ten sakoma, o mano laikais taip buvo.
Perskaičius šį veikalą, supranti kodėl dauguma tūpčioja vietoj, lyg kas būtų prispaudęs su spąstais didingus praeities šešėlius. Deja, tai tik šešėliai, gyventi reikia dabar, remiantis į savo praeitį ir atsižvelgiant į daromas klaidas, mokantis iš jų ir iš kitų, daugiau pasiekusiųjų bet kurioje mums reikalingoje srityje.
G. Beresnevičius šiuo veikalu gali pažadinti bet kokį snaudalių, kuriam rūpi jo paties gerovė, jo šeimos, aplinkos ateitis. Manau būtent dėl to Imperijos Darymas nėra skelbiamas ir kartojamas žiniasklaidoje ar juo dalinamasi socialiniuose tinkluose, kuriuos reguliuoja “faktų tikrintojai”.
Valdinikams daug geriau yra apsiblausę piliečiai kurie nekelia bereikalingų klausimų, yra kaustomi baimės, lenkiasi prieš geresnėje padėtyje esančius, nes mano kad yra priklausomi nuo jų darbe ar šeimoje.
Čia kaip iš to filmo Gražuolė ir Pabaisa, kai Medžiotojas vartydamas Belle knygą, klausia jos: “O kur paveiksliukai? O kam tau skaityt, dar pradėsi mąstyti.”
Žinant G.Beresnevičiaus tragišką istoriją, kai jis kaip ir daugelis kitų buvo valdininkų neįvertintas nors studentams ir aplinkiniams jis buvo tikras lobis, supranti kokį pavojų jis kėlė kai kuriems bukiems, tačiau sprendimo galią turintiems veikėjams.
Tikrai, o kas bus, jei žmonės pradės mąstyt, pajus savo vertę, ir pasijudins iš savo nedidelių, reliatyviai saugių vietelių ir užduos klausimus, o kodėl yra taip, o ne kitaip?
Įsigilinkite į G.Beresnevičiaus žodžius:
Mūsų mąstymas imperialistinis. Turime tai pripažinti, prieš ieškodami sau vietos modernybėje ir juolab ateityje.
Mes imperinio mąstymo žmonės, o mūsų charakteriai valdantys, visos depresijos iš to ir kyla. Visos bėdos, stresai. Mes esame stipriai pabrėžta gentis, net nuosavoje valstybėje liekanti gentimi. Gentis, kuri gimusi valdyti, ir kurios genuose valdymas užprogramuotas. Likimas ar istorija pakaitom svaidė mus iš vienos būklės į kitą, tačiau tai nepakeitė pagrindų-mes imperijos vadovų genties suformuota tauta ir mums Krymas, Ukrainos stepės, Kijevas, Naugardas ir Smolenskas, Juodoji jūra ir Kuršas yra teritorijos, su kuriomis mūsų mintys, ideologiniai stereotipai, ir realios veiklos modeliai persipina.
G.Beresnevičius Imperijos Darymas ; Imperijos Atpažinimas
Autorius kalba ne apie kokius pavienius asmenis, bet apie pačią tautą, “kuri yra gimusi valdyti.”
Tokios autoriaus mintys kelia realią gėsmę tiems, kurie norėtų kad žmonės turėtų menką savivertę ir tai leistų juos nukreipti bet kuria naudinga tam tikrai mažumai linkme.
Autorius savo veikale pagrindžia savo teiginius kodėl lietuviai būdami barbarais, o tas žodis reiškia visai kas kitą nei kai kas stengiasi įpiršti, gali užimti garbingą vietą tautų tarpe kaip derybininkai ir įtakų plėtotojai.
Ar tokios mintys tinka tiems kurie nori kad lietuvių tauta būtų paklusni ir nemąstanti, nekelianti nepatogių klausimų avinų banda? Manau kad ne, nes G.Beresnevičius atskleidžia kilmę priežasčių, kodėl lietuviams, nesuprantantiems savo prigimties, kyla bereikalingų problemų.
Tai kodėl mes esam barbarai užkariautojai ir kodėl tai prasiveržia laikas nuo laiko dabartyje?
Barbaras užkariautojas pakyla į savo bokštą, iškilusį tarp girių ar stepėje. Pakyla ir ilgisi. Baisus tai ilgesys, tai vilkų ilgesys, vilkai visada ilgisi mėnulio ir staugimo meto. Jie ilgisi karo, judėjimo, jiems reikia tęsti Imperiją. Mes užslėgti į kampą. Mums reikia judesio, erdvės, kol kas tą judesį čiumpame pavieniui, bet yra galimybė dar veikti ir kurti toliau daugelyje, bendra dvasia.
Mes labai stipriai persekioti ir engti-nes kitos tautos gerai atpažindavo mumyse nesutramdomus imperialistus ir maištininkus drauge. Iš mūsų išdeginta imperialistinė atmintis, toje vietoje skauduliai, bet ko mes taip kabinamės į savo istoriją, praeitį, genus, menančius valdžias nuo jūrų lig jūrų?
Matyt, mums to reikia. Mums to reikia-sielai, psychei, kūnui. Mums reikia šuoliuojančio Vyčio. Kas gi kita jei ne balnas yra automobilio sėdynė, po mumis, švilpiančiais iš Eindhoveno į Marijampolę; žirgų varymas, ilga kelionė per dykras. Karo žygis-parsigabenti žirgų. Parjojus namo, parnešti šilko skarą. Ir vėl atgal, atgal į žygį.
G.Beresnevičius Imperijos Darymas
Nesisėdi mums, raitelių tautai, tranzitio tauta tapusiems. Automobilių ginimas iš vieno Europos pakraščio į kitą, tai tabūnų perginimas; tai įterpta genuose. Nėra kitos tokios mažytės tautos, kurios valstybinių numerių taip gausu būtų Europos autobanuose, ant sunkiasvorių sunkvežimių; mes labai pajėgus judėjimui, mums nesisėdi. Mes Vyčio ir Rūpintojėlio ženklas. Jėga ir kontempliacija, štai jėga. Tai samurajų jėga. Tai tokia jėga, kurios raumenys drasko drabužius ir šarvus, ir istorijos uždėtus antvilkčius.
Mums per mažai Lietuvos. Mes ramiai jaučiamės tik tada, kai plečiame įtakas. Vytis tik ramus balne, raitelio vieta ant žirgo.
Kitaip Vytis prasigeria, pasikaria, žūsta išprovokuotose pjautynėse prie diskotekos; absurdas visa tai. Mums per mažai vietos, mūsų galiai per mažai vietos, nes mes imperinio mentaliteto tauta. Mums uždėti raiščiai, pančiai-tai kitų imperijų siaubo dėl mūsų jėgos rezultatas.
Mūsų jėga ne tik tame, kad mes stiprūs. Mūsų jėga mąstyme bei susimąstyme, ir būtent dėl savo kontempliatyvumo mes nesame imperialistai okupantai ar žiaurūs naikintojai. Mes gerbiame tai kas auga, ir mūsų viena misijų puoselėti daigus, ginti juos.
G.Beresnevičius Imperijos Darymas, 2003
Imperijos Darymas yra neabejotinai stulbinančio aiškumo ir įžvalgų kupinas veikalas, kuris yra pavojingas bet kuriam biurokratui, nenorinčiam kad pradėję mąstyti lietuviai, pradėtų kelti klausimus ir nesulaukę atsakymų, išverstų iš paveldėjimo keliu įsigytų minkštų ir naudingų tik jiems patiems gūžtų.
Šiame bloge paminėtos tik kelios ištraukos, kai skaitant Imperijos Darymą, norisi perrašyti kiekvieną kupiną prasmės sakinį.
Tai ką pasirinksime: ar tupėjimą reliatyviai saugiuose užkaboriuose ar sukrutimą ir pilkujų ląstelių panaudojimą visų lietuvių gerbūviui po ledinio dušo perskaičius G.Beresnevičiaus Imperijos Darymą?
G.Beresnevičiaus Imperijos Darymą galima įsikelti iš tinklalapio www.dangus.net, atidarius nuorodą, esančią blogo apačioje, atsispausdint, jei norite turėti popierinį variantą.
Knyga Imperijos Darymas buvo išleista 2500 egzempliorių tiražu. Tai yra juokai, nes knygynuose jos seniai nebėra, išskyrus bibliotekas. Kita vertus, buvo ir neįdomesnių laikų, kai knygnešiai gelbėjo žmones dalindamiesi knygomis, perneštomis per cenzūros vartus. Dabar viskas yra paprasčiau, ypač perskaičius Imperijos Darymą, kuris veikia kaip šviežio oro gūsis atidarius netvarkyto rūsio duris.