Maisto reikšmė yra milžiniška, nes maistas suteikia energiją, statybines medžiagas kūnui, atpalaiduoja, ir suteikia malonumą. Mūsų organizmai žino ko mums reikia. Tai galima pastebėti bendraujant su vaikais. Jie instinktyviai pasirenka mėgstamą ir naudingą maistą. Vaikai neskaito mokslinių knygų tačiau jie žino kas jiems geriausia tinka, kol neįsikiša viską išmanantys suaugusieji.
Laikui bėgant jie praranda galimybę atsirinkti kas yra sveika ir naudinga. Paimkime pavyzdžiu karvės pieną, ne tą kur iš milteliu, homeogenizuota, pasterizuotą su vitaminu D.Įprasta manyti, kad pienas yra puikus produktas bet kuriam amžiaus tarpsnyje. Deja, daugumai tai sukelia problemų, nes organizmas neįsisavina medžiagų, esančių piene. Kaupiasi nuodingos medžiagos, vystosi alergijos.
Kam pienas reikalingas?
Mažyliams mamos pienas geriausias, deja ne visi turi šią prabangą. Mamos pienas turi daugiau laktozės, kas sudaro palankias sąlygas vystytis gerosioms bakterijoms storojoje žarnoje. Karvės pienas turintis daug kazeino tinka veršiukams, kad susidarytų kanopos, ragai. Mes tokiais dalykais nepasižymime. Veršiuko ir žmogaus virškinimo sistemos labai skiriasi. Vien tik skrandis pas galvijus turi kelias kameras kur gali virškinti žolę. Žmonių skrandis yra vienkamerinis ir nepritaikytas pieno virškinimui.
Visai kas kita yra fermentuoti pieno produktai. Jie turi gerųjų bakterijų, kurios padeda žarnyno mikroflorai geriau atlikti įvairias funkcijas.
Kitų gyvūnų, kaip kumelės, ožkos, kupranugario pienas turi kitokių medžiagų nei karvės pienas.
Maisto skirtumai
Maistas gali suteikt naudą ir iškrėst šunybių, jei pasirinksime produktus kurie skanūs bet neturi vertės.
Koks maistas naudingas?
Produktai, minimaliai termiškai apdoroti, turintys gyvybiškai veiklias medžiagas, suteikia energiją, stiprybę, ir ištvermę keliauti per gyvenimą be problemų.
Temperatūra pakeičia produkto sudėtį. Vitaminai, enzimai dalinai arba visiškai išnyksta. Baltymų, riebalų cheminė sudėtis pasikeičia veikiant aukštai temperatūrai.
Mūsų kūnas reikalauja medžiagų kurios dalyvauja medžiagų apykaitos procesuose.
Proteinai ir riebalai yra reikalingiausi organizmui. Kas įdomiausia, kad organizmas gali pasigaminti angliavandenių reikalingų energijai, jei baltymų ir riebalų yra pakankamai. Šios medžiagos kaip šalto spaudimo aliejai, įvairios sėklos, riešutai, laukinės žuvys, mėsa iš gyvulių šertų be hormonų, antibiotikų, ir vaistų suteiks maistinę vertę.
Baltymai gali būti gaunami iš pieno, tokie kaip išrūgų baltymai. Taciau gyvulių būklė taip pat svarbi. Baltymų milteliai , naudojami sportininkų, geriausi yra pagaminti naudojant išrūgų baltymus.
Šlamštiškas maistas
Įvairūs cheminiai priedai, maisto skonio sustiprintojai, dažikliai randami perdirbtuose produktuose. Šie gaminiai turi mažai maistinės vertės, tačiau leidžia gamintojams susikrauti milžiniškus pelnus. Kodėl? Produktai kurie nereikalauja ypatingų sąlygų užauginti, ar išgauti kainuoja nedaug. Kai visa tai sudedam į vieną krūvą, savikaina būna žema. Jei gamintojas prideda įvairių skonio stiprintojų kurie kainuoja centus, produktas bus patrauklus skonio receptoriams, bet ne kūnui. Kalorijų būna daug, tačiau organizmas pasigenda vitaminų, mineralų, skaidulų, kokybiškų riebalų ir baltymų. Mes priaugame svorio nes pastoviai jaučiamės alkani.
Užsienyje šis maistas vadinamas Junk Food. Vienas vyrukas, Morgan Spurlock, prisiklausęs reklamos kad McDonald maistas gali atstoti pilnavertį maitinimą pabandė visą mėnesį valgyti keptas bulvytes, hamburgerius.
Jis maitinosi tris kartus per dieną, valgydamas visų patiekalų nors kartą per dieną. Morgan Spurlock sunaudojo penkis tūkstančius kalorijų. Manau šioje vietoje jis persistengė, nes žmogui pakanka dviejų-trijų tūkstančių kalorijų, priklausomai nuo amžiaus, lyties, ir aplinkybių.
Spėkit kaip jam sekėsi? Kraujo davikliai pasikeitė ir jis buvo kandidatas į chroniškų ligų turėtojo titulo laimėtojus.
Ką dar gero jis prisirinko per mėnesį laiko?
- Svoris padidėjo 11.1 kilogramo
- Cholesterolis padidėjo iki 230 mg/dL
- Kepenyse prisikaupė riebalų
- Sutriko seksualinė funkcija
- Nuotaika pradėjo svyruoti nekontroliuojamai.
Nei vienas iš šių dalykų neatrodo patraukliai. Žinoma, jis perlenkė lazdą šveisdamas tik perdirbtą maistą.
Kita vertus tai rodo kokią įtaką mums daro maistas. Susigadint sveikatą galima labai greitai. Morgan Spurlock nusikratė antsvorio tik po keturiolikos mėnesių. Jis laikėsi vegetariškos dietos, kurią jam sukūrė jo draugė, šefė.
Jo filmas Super Size Me buvo apdovanotas Sundance filmų festivalyje už geriausią direktoriaus veiklą ir pristatytas Oskarams.
Mūsų kūnai reikalauja gyvybiškai svarbių medžiagų kurių mes negauname iš maisto. Gaunasi užburtas ratas. Mes valgome perdirbtą maistą, pilną chemikalų. Medžiagų apykaita sutrinka. Valgydami netikusį maistą, mes ieškome ligų kurios netrukus atsiras jei mes toliau ignoruosime kūno poreikius.
Perdirbtas maistas skatina mineralų pasišalinimą iš organizmo. Mineralai reikalingi įvairiom funkcijoms vykdyti. Vien tik magnis dalyvauja daugiau kaip 800 enzimų reakcijų.
Kaip mes galime padėti sau?
Valgydami mažomis porcijomis kokybišką maistą kupiną gyvybiškai svarbių medžiagų, mes būsime kupini energijos ir žvalumo. Lėtinės ligos paliks mus todėl kad kūnas gali susidoroti su visomis problemomis jei mes tik netrukdysime jam.
Mes neturime verstis kūliais ir išleisti daug pinigų norint valgyti kokybišką maistą. Daržovės, ankštiniai augalai, sėklos, šalto spaudimo aliejai, mėsa be chemikalų ir hormonų, suteiks kūnui viską ko jam reikia.
Dietiniai papildai gali praturtinti maistą mineralais ir vitaminais ypatingai jei mes ne visada galime gauti šių medžiagų su maistu. Pavyzdžiui, Spirulina yra neįkainojamas maisto medžiagų šaltinis.
Svarbu neužkandžiauti tarp valgių. Jei taip darome, kepenys neatlieka savo funkcijos palaikant tinkamą gliukozės kiekį kraujyje. Paprastai kepenys sumažėjus gliukozės kiekiui, išskiria ją iš glikogeno atsargų. Jei mes pastoviai ką nors kramtome, gliukozės perteklius virsta riebalais kurie žavingai nusėda ant įvaizdžiui kenksmingų vietų.
Nenorėkite tilpti į džinsus, suknelę ar kostiumą, kai valgote vėlai ar be pertraukų. Perdirbtas maistas atlieka savo juodą darbą taip pat, kaip ir besaikis užkandžiavimas.
Išvada
Kaip matote maisto kokybė ir valgymo įpročiai nulemia jūsų sveikatą ir išvaizdą. Valgykite paprastai, darydami mažiausiai keturias valandas tarp valgymų. Naudodami kokybiškus baltymus ir riebalus, nevarvinsit seilės žiūrėdami į pyragaičius, traškučius, ir saldainius. Žinoma, visada galima paskanaut ir šio ir to, tačiau tai neturi tapti pagrindiniu maistu.
Kuo mažiau temperatūros gaunantis maistas suteikia organizmui daugiau aktyvių medžiagų. Valgydami išaugintas krašte, kuriame gyvename daržoves, vaisius, mėsą ir pieno produktus, neturėsime alergijų.
Žmonės, kurie eina į darbą gali įsidėti sveikų užkandžių, kurie suteiks daugiau naudos ir sutaupys pinigų valgant kavinėje.
Viskas priklauso nuo mūsų. Kai rūpinsimės kūnu atsakingai, mes gausime neįkainojamą dovaną: sveikatą. Jūs galite pasakyti kad parduotuvėse nėra gerų produktų. Taip ten pasitaiko neįtikėtinų siurprizų kaip voratinkliai ir kirminukai arbatoje kurios galiojimo laikas baigiasi po pusės metų. Kaip prancūzai sako: C’est la vie (toks gyvenimas). Tačiau tai neturi būti pagrindu nuleisti rankas ir neieškot išeities. Jei gyvenate mieste, savaitagaliais buna ūkininkų turgus. Tereikia sužinot, kur jie vyksta ir susipažinti su produkcijos gamintojais. Klientų atsiliepimai yra geriausias įrodymas, kad produkcija yra kokybiška. Niekas nepirks, jei apsigaus patikėjęs žodžiais, kad viskas bus gerai. Jūs užmokėsite brangiau nei parduotuvėje, tačiau valgyt reikės mažiau, nes produktai bus gryni, švieži ir be priedų.
Kokia jūsų nuomonė apie maisto reikšmę? Prašome palikti komentarą, jei norite pasidalinti savo nuomone.