Padangų gaisrai

Padangų gaisrai daro žalą žmonių sveikatai ir aplinkai.  Individų aplaidumas, nemokšiškumas saugant, tvarkant ar utilizuojant padangas apverčia niekuo dėtų žmonių gyvenimus aukštyn kojomis. Tai, kas buvo anksčiau prieš įvykusią ar įvykusias nelaimes, buvo priimama kaip savaime suprantami dalykai. Visa tai po nelaimių atrodo kaip neįvertintos dovanos.

Sveikata, oro, vandens, maisto kokybė  pasikeičia. Gaisrai niekada neatneša naudos. Degant miškams, žmonės  gyvenantys arčiau, patiria įvairių sveikatos sutrikimų. Namų gaisrų atveju įvyksta apsinuodijimai.

Padangų gaisrų  žala ir  pasekmės yra  sunkiai pašalinamos. Padariniai yra ekonomiškai ir emociškai nuostolingi tiek žmonėms, tiek aplinkai ir gamtai.


Padangų gaisrai kyla visame pasaulyje. Priklausomai nuo šalies požiūrio į žmonių sveikatą ir gamtos kokybę, skirtingai yra tvarkomasi norint kiek galima sumažinti riziką nelaimių įvykimui.

Panaudotos padangos ir jų laikymas nesukelia pavojaus. Gaisro atveju situacija pasikeičia.

Degant padangoms išsiskiria nuodingos medžiagos. Viena automobilio padanga degdama išskiria 7-8 litrus alyvos. Ši alyva taip pat gerai dega.


Padangos pačios neužsidega. Jas turi kas nors  specialiai padegti arba kas nors neatsargiai elgiasi su atvira ugnimi. Jūs paklausite kodėl?

Padangas reikia kaitinti iki  400 Celsijaus laipsnių tam, kad po keleto minučių jos užsidegtų.


Padangų gesinimas yra sudėtingas darbas. Padangos išskiria tamsius, tirštus dūmus, kurie pilni cianido. Jei kas skaitėte apie šnipus ar  detektyvus, girdėjote apie cianido plombas, kurios veikia akimirksniu, ar ne? Iš tikro tai nėra tiesa. Cianido piliulės yra kas kita, tačiau viena aišku, kad tai yra super pavojinga tiems, kurie gesina gaisrus ir gyvena netoliese.

Be bjaurybės cianido, padangų dūmai kupini anglies monoksido, sieros dioksido, butadieno ir stireno produktų.


Anglies monoksidas yra bespalvės, bekvapės, beskonės, pavojingos dujos. Easant padidintam anglies monoksido kiekiui ore, deguonis,  esantis    raudonuosiuose kraujo kūneliuose pakeičiamas anglies monoksidu. To pasėkoje pažeidžiami audiniai, galima nelinksma pabaiga.

Apsinuodijimo simptomai:

  •  Silpnumas
  • Bukas galvos skausmas
  • Pykinimas arba vėmimas
  • Svaigulys
  • Oro trūkumas
  • Sutrikęs matymas
  • Sąmonės praradimas

Priklausomai nuo to,  kiek ir kada  žmogus buvo apsinuodijęs anglies monoksidu, galimos tokios komplikacijos:

  •  Pastovūs smegenų pažeidimai
  • Širdies pokyčiai
  • Neščioms moterims vaisiaus mirtis ar persileidimas

Mes galime pajausti sieros dioksido(sulfur dioxide) kvapą uždegant degtukus. Vulkanų išsiveržimo metu išskiriama daug sieros dioksido.

Įkvepiant sieros dioksido galimos  tokios problemos kaip:

  •  Kvėpavimo takų ir organų pažeidimai
  • Sunkumas kvėpuojant
  • Priešlaikinė mirtis

Butadienas (butadiene) yra padangų sudėties komponentas. Tai bespalvės dujos, kurios greitai kondensuojasi į skystį.

Atmosferoje butadienas greitai suyra.


Būnant ilgiau butadienu užterštoje aplinkoje, galimos tokios bėdos kaip

  • Širdies-kraujagyslių sistemos sutrikimai
  • Leukemija
  • Piktybinės ligos

1,3-Butadienas(1,3-Butadiene) yra priskiriamas prie teratogenų(teratogen). Žmonėms ilgiau būnant butadienu užterštoje aplinkoje, galimi įvairių žmogaus kūno organų ir vietų, tokių kaip kraujas, smegenys, širdis, inkstai, plaučiai, nosis ir gerklė pakenkimai.

Moterys yra jautresnės butadieno poveikiui. Tai aiškinama estrogeno receptorių įtaka.

Bandymai su gyvūnais parodė kad padidėja apsigimimų skaičius. Žmonės turi tokias pačias hormonų sistemas kaip ir gyvūnai.


Stirenas (styrene) yra kancerogenas(carcinogen).  Žmonės, turintys kontakų su stirenu, ypatingai per odą, papuolant į akis, įkvepiant ar patenkant per burną, rizikuoja susirgti piktybinėmis ligomis.

Studijos su gyvūnais rodo matymo ir girdėjimo sistemų sutrikimus.


Šiaurės Europoje naujos ir dėvėtos padangos laikomos sandėliuose, taip vadinamuose padangų viešbučiuose.

Padangų gaisrai sunkiai užgesinami. Vandens purkštuvų sistemos nieko nepadeda. Inertinių dujų (dujos, kurios  pačios neužsidega, nebent tam sudaromos palankios sąlygos) gesinimo sistemos,  tokios kaip INERGEN ir efektyvių stebėjimo sistemų įdiegimas padeda išvengti ir sumažinti padangų gaisrų riziką.


Visas pasaulis (beveik visas) turi padangų. Kaip su jomis tvarkytis, kad žmonės ir  aplinka nenukentėtų? Ką daryti,  kad padangos būtų tinkamai utilizuotos?


Verslas turi atitikti NFPA reikalavimus. NFPA yra nacionalinė  apsaugos nuo gaisrų asociacija (national fire prevention association).

Šie reikalavimai yra pagrįsti standartais, kurie nustato apsaugos nuo gaisro  sistemų išdėstymą, funkcionavimą, vandens purkštuvų, pastatų atitikimą padangų saugojimui įvairiais atžvilgiais.

Numatyti  apsaugos nuo gaisro sistemų patikrinimo laikotarpiai, standartai kokiu atstumu nuo stogo, vandens purkštuvų, ir šildymo įrenginių turi būti sukrautos padangos.



  • Padangų krūvos laikomos  mažiausiai dvylikos metrų atstumu viena nuo kitos. Tarpai tarp padangų krūvų turi būti tušti ir švarūs nuo bet kokių pašalinių daiktų.
  • Padangų krūvos turi būti laikomos mažiausiai penkiolika metrų  nuo sklypo ribų ir pastatų
  • Privaloma užtikrinti, kad  sukrautų padangų aukštis nesiektų daugiau kaip trys metrai
  • Padangų krūvos turi būti laikomos atokiai nuo žolės, krūmų.

  •  Padangos laikomos sustatytos šonais( taip kaip mašinoje)
  • Padangų eilės  negali būti   ilgesnės kaip penkiolika metrų
  • Padangos laikomos išilgai sienos ar šalia negali tęstis daugiau kaip septyni su puse metro.

Sandėliuojamos padangos turi būti apsaugotos nuo atviros ugnies, rūkymo, kaitinimo, suvirinimo, pjaustymo įrenginių.


Ugniagesių profesija yra gyvybiškai svarbi ir reikalinga. Šis darbas susijęs su  įvairių ligų rizika. Laikui bėgant pastebimas vis didėjantis  sergančių piktybinėmis ligomis ugniagesių skaičius Europoje.

Dažnai būna, kad skęstančiųjų gelbėjimas yra pačių skestančiųjų reikalas.

Detoksikacija yra svarbus žingsnis padedant organizmui atsikratyti toksinų, kurie nieko nedarant gali stipriai pakenkti. Nuodingos cheminės medžiagos kaupiasi riebaliniuose audiniuose.

Gydytojas Dr.David Root turi praktikos gydant Vietnamo karo veteranus apsinuodijusius chemikalais. Jis naudojo niaciną(vitaminas B 3) tam, kad pašalinti toksinus iš įvairių riebalinių audinių, fizinius pratimus ir sauną.

Nustatyta, kad esant karščiui, o to gero gaisro metu netrūksta, toksinų įsisavinimas per odą padidėja keturis šimtus kartų.

Sauna padeda pašalinti toksinus per odą, fiziniai pratimai suaktyvina visas organizmo sistemas. Natūralus maisto papildai, tokie kaip Milk Whistle padedantys kepenims, pagrindinei toksinų šalinimo laboratorijai,atsikratyti nereikalingų medžiagų, suteiks organizmui paspirtį. Aktyvioji anglis, magnis, purvo vonios gelbsti atsikratant chemikalų.

Visada nevėlu kreiptis į profesionalius gydytojus kurie gali suteikti informaciją ir pagalbą. Sveikata yra svarbiausias turtas po laiko. Svarbu nepasiduoti ir ieškoti kelių kaip pagelbėti sau po sunkios darbo dienos, ypatingai kai tai susiję su rizika sveikatai.

Leave a Comment